išduobimas
išduobìmas sm. (2) → 1 išduobti:
1. Menkas čia tavo išduobìmas – nesilaikys vanduo Rdm. Vaikai, klius jum už doklo išduobìmą (dugno išmynimą) Rm.
2. Išduobimui vartojamas specialus įrenginys rš.
\
duobimas; išduobimas
Dictionary of the Lithuanian Language.